LinkedIn Google plud Facebook

Vizažisto amatas: be užsispyrimo ir menininko gyslelės – nei iš vietos

Sakoma, kad vienu metu daryti kelis darbus geriausiai sugeba moterys. Diana Rakickaja – puikus šios nerašytos taisyklės pavyzdys. Prieš dvejus su puse metų baigusi profesionalius makiažo kursus Beauty Make Up Studio, tebedirbdama administratorės darbą Diana pradėjo užsiiminėti vizažistės amatu ir jau spėjo sukurti savo komandą, su kuria aktyviai dalyvauja vizažo konkursuose, rengia profesionalias foto sesijas ir nežada sustoti – kita stotelė – užsienio rinkos. Kalbiname Dianą apie tai, kas svarbiausia norint tapti vizažistu, koks žmogus turėtų rinktis tokią profesiją ir apskritai, nuo ko pradėti skinantis kelią grožio industrijoje.

Diana Rakickaja foto

Dianos Rakickajos asmeninio archyvo nuotr.

Profesionali vizažistė teigia, kad padaryti pradžią vizažisto karjeroje nėra sudėtinga, reikia tik begalinio noro ir turėti menininko gyslelę. Nors susivokti ir apsispręsti niekada nėra lengva, tačiau, šiek tiek save paanalizavus, viskas pasirodė paprasčiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Diana juokaudama prisimena: „kai buvau maža, mėgdavau  šukuoti lėles, lakuoti joms nagus, pas mane ateidavo visos draugės ir jas visas reikėdavo sušukuoti ir sutvarkyti. Gaila, kad apsisprendžiau lankyti kursus taip vėlai ir jei ne  tėvų noras, kad turėčiau aukštojo mokslo diplomą, turbūt nežinia, kaip viskas būtų pasisukę“.

Pradžia grįsta mokslais ir aktyvia praktika

Anot vizažistės, sunkiausia yra pradžia. Šiandien, kai pasirinkimų pasiūla yra itin didelė, pasimesti labai paprasta. Internete informacijos apie grimą ir makiažą kiekis sparčiai auga, atrodo, kad iš jo galima išmokti ko tik nori, tačiau D. Rakickajos teigimu, tik specializuoti kursai duoda koncentruotą teorinį ir praktinį bagažą, kuris taps pamatu būsimiems vizažistams.

Vizažisto amatas yra apimantis įvairias grožio procedūrų kryptis, todėl mokymai, vidutiniškai trunkantys apie tris mėnesius, padeda susigaudyti. Geriausia, rekomenduoja Diana, iš anksto išsiaiškinti atsiliepimus apie mokyklas bei jų atliktus konkrečius darbus. Svarbiausia, nesusigundyti pigumu, nes tokių vienadienių mokyklų teikiamų paslaugų kokybė bus prastesnė. Jeigu žmogus nėra apsisprendęs, ar šis darbas skirtas jam, visada galima tiesiog pamėginti sudalyvauti kelių dienų supažindinimo kursuose, kurių metu būsima profesija turėtų sudominti arba ne.

„Baigus kursus, gali praeiti nemažai laiko, kol žmogus jausis savo vietoje. Man prireikė kokio pusmečio. Vizažisto diplomas be patirties, deja, yra niekinis. Žinoma, pasitaiko žmonių, kuriems daug lengviau perprasti amato subtilybes, kai kurie turi natūraliai išvystytą spalvų derinimo pojūtį, kiti turi išlavintą estetinį grožio suvokimą, tačiau  praktikoje taikyti vizažo technikas privalu išmokti kiekvienam, siekiančiam rasti darbą, o ne tik pomėgį, grožio industrijoje“,  – savo patirtimi dalijasi Diana.

Konkurencinis pranašumas – unikalumas

D. Rakickaja sako, kad vizažistas – kaip dailininkas, kuris turi savo išskirtinį stilių, ir pagal tai, beje, galima atskirti atskirų žmonių darbą. Tad, kaip ir menininkui, kuris šlifuoja savo stilių eilę metų, taip ir vizažistui reikia užsitarnauti savo vardą kūryba ir konkrečiais pavyzdžiais, kitaip tariant portfolio.

Dianos darbas

Dianos Rakickajos asmeninio archyvo nuotr.

„Tenka pripažinti faktą, kad be nuolatinio įdirbio bei pastangų, toli nenueisi. Tenka pastoviai domėtis naujausiomis tendencijomis, nes makiažo pasaulyje mados keičiasi sezoniškai, tad turi norėti eiti su jomis iš vien koja kojon. Šioje srityje tobulėjimui ribų nėra, juolab, kad vyksta įvairūs tiek Lietuvos tiek užsienio šalių stilistų seminarai, o dizainerių darbai yra lengvai prieinami apžiūrėti, belieka tik ieškoti ir semtis įkvėpimo savo idėjoms“, – pataria vizažo meistrė D. Rakickaja.

Tačiau, net ir turint auksines rankas, niekaip netapsi geru vizažistu, jeigu nesugebėsi susitvarkyti su iškilusiomis stresinėmis situacijomis, kurių šiame amate pasitaiko įvairiausių ir, pašnekovė priduria, „būna kartais dienų, kaip tyčia“ – viskas krenta iš rankų, būna, aplanko kūrybinė tuštuma, be to, atsitinka ir taip, kad klientai ne visada patys žino ko nori ir pamatę galutinį rezultatą vis tiek nusivilia. Būna ir atvirkščiai – klientas per daug nesitiki ir vizažistas priverčia jį aiktelti iš nuostabos, o kitos moterys ar panelės, atsinešusios  žurnalo viršelį, nori kad ir joms padarytų tokį patį makiažą. Todėl visada labai svarbu, iki galo išsiaiškinti klienčių lūkesčius ir paaiškinti, kad vienaip ar kitaip nesigaus, kad galbūt toks ir anoks makiažas nederės prie odos tipo ar veido formos.

„Šiame darbe tenka pabūti ir psichologu, kuris turi susidoroti tiek su savo, tiek su klientų emocijomis. Ir jei žmogus nemoka bendrauti, tai šis amatas turbūt nelabai jam tinkamas“, – pastebi Diana.

D. Rakickajos pavyzdys liudija, kad atpildas, dirbant vizažisto darbą –  itin džiuginantis. Geriausia ką šis darbas duoda – nuolatinis veiksmas dirbant kūrybingoje ir dinamiškoje komandoje, bendrai įsitraukiant į  įvairius projektus, fotosesijas, filmavimus, galimybė pamatyti ir įvertinti savo pasiektą rezultatą iš karto, kolegų bei klientų rekomendacijos ir gražūs žodžiai bei padėkos. Pastarosios, be abejonės, geriausias postūmis eiti į priekį.